Beprotiška Monomacho kepurė pdf, epub, mobi

Beprotiška Monomacho kepurė | Darja Doncova

Atsisiųsti knygą Beprotiška Monomacho kepurė pdf, epub, mobi

Leidėjas:
Mileda

  • Išleidimo metai: 2011
  • Formatas: 13×20, minkšti viršeliai
  • Puslapių skaičius: 328
  • ISBN ar kodas: 9789955787181


  • Beprotiška Monomacho kepurė.pdf
    Beprotiška Monomacho kepurė.epub
    Beprotiška Monomacho kepurė.mobi


    Beprotiška Monomacho kepurė pdf, epub, mobi

    Atsisiųskite knygą Beprotiška Monomacho kepurė pdf, epub arba mobi formatu. Atsisiųskite tūkstančius elektroninių knygų epub, mobi, pdf formatu nemokamai ir be registracijos mūsų svetainėje. Mūsų svetainė yra nemokama dienoraštis, leidžiantis parsisiųsti nemokamų pdf knygų, epubų knygų, mobi knygų. Paprastai Beprotiška Monomacho kepurė knyga kainuoja 10,00 eurų. Čia galite nemokamai atsisiųsti nemokamą Beprotiška Monomacho kepurė pdf, mobi, epub formatu.

    Trumpas knygos Beprotiška Monomacho kepurė aprašymas

    Aprašymas

    Knyga “Beprotiška Monomacho kepurė” – ironiškas detektyvas.

    Tikras absurdas! Dabar, kai Jevlampija Romanova – ją artimieji vadina Lempa – rado darbą detektyvų agentūroje, šiai tenka kankintis ir nuobodžiauti. Nėra klientų, ir gana! Bet ji nebūtų Lempa, jei neįsiveltų į pavojingus nuotykius. Jos pirmoji taip sunkiai rasta klientė tvirtina, kad šios vyras žuvo autoavarijoje… ir žuvo dusyk. Tad Lempai ir teks patikrinti, ar tai tiesa, o gal ji turi reikalų su beprote?! Taip ir buvo! Regis, ir Lempos gerai pažįstamam bičiuliui “stogas” pavažiavo – jis mėgina matuotis beprotišką Monomacho kepurę!..

    Iš rusų kalbos vertė Janina Šidlauskienė ir Donatas Masilionis

    IŠTRAUKA

    3 SKYRIUS

    Nors buvo šalta diena, man darėsi karšta, vėliau staiga suskaudo galvą.

    – Eikite šalin, – paliepė vyras, – nėra čia ko stoviniuoti!

    – Vadinasi, pagal dokumentus jis – ne Aleksejus? – sutrikusi paklausė Alisa.

    – Taip, – linktelėjo dėdulė.

    – Ne! Alioša! – tvirtino apdujusi moteris. – Kononovas!

    – Jūs klystate, autoavariją sukėlusį mersedesą vairavo kažkoks Vedernikovas, – mėgino įtikinti Alisą vyras, staiga pamiršęs urviniam žmogui būdingą šiurkštumą.

    – Ne, Alioša.

    – Nagi, vesk ją iš čia… – atsigręždamas į mane maldavo vyras. – Žinoma, galėčiau švilptelėti vyrams, bemat nutemptų, bet gaila nelaimingosios. Turi dvi minutes, jei nenuvesi

    moters, kaltink save, jėga išvesime. Ir be jos šlykštu.

    Timptelėjau Alisą už rankovės:

    – Ar nori kavos?

    Kvailas klausimas, bet kažkodėl kaip tik toks pasipainiojo ant liežuvio. Staiga Kononova linktelėjo:

    – Taip.

    – Ar matai tą namą?

    – Taip.

    – Eime išgersime karšto gėrimo, pasikalbėsime mano kabinete.

    – Čia mano vyras, – atkakliai murmėjo Alisa, bet žengė žingsnį iš vietos.

    – Žinoma, žinoma, – linksėjau aš, stumdama jau nesipriešinančią

    Alisą prie baltai raudonos juostos, – palauksime ramioje vietelėje, kol baigsis sąmyšis. Ei, Jevgenijau Nikolajevai!

    Prie aptvaros stovintis pažįstamas seržantas atsigręžė.

    – Ko nori?

    Tada kažkas ranka stipriai atsirėmė man į nugarą, stumtelėjo ir piktai tarė:

    – Ko čia braunatės? Ar nematote, kad čia draudžiama vaikščioti? Ak, tos bobos!

    Leave a Reply