Būti krikščionimi. Šiais laikais, kaip ir visada, tai skausminga ir džiugu, pakilu ir drovu. Tačiau vienas dalykas yra kitoks – šiandien tai jau nėra savaime aiškus dalykas.

Kodėl esu krikščionis?
Ką reiškia, kad esu krikščionis?
Galiausiai – ko iš manęs laukia Dievas ir gali tikėtis žmonės, jei esu įtikėjęs Kristų?

Atsakymų daug. Juk nuo protestantiškosios Reformos laikų „kas yra krikščionio pašaukimas“ vis iš naujo klausė įvairių bažnytinių bendrijų teologai, dvasiniai mokytojai ir vadovai. Profesoriaus Romualdo Dulskio knygoje “Ekumeninė krikščionybė. Krikščioniškasis pašaukimas protestantizme” telkiami ir sisteminami jų apmąstymai – istorinis akiratis siekia nuo Martino Lutherio iki Taizé bendruomenės.

Tačiau ši knyga “Ekumeninė krikščionybė. Krikščioniškasis pašaukimas protestantizme” nėra vien istorinių nuomonių rinkinys. Tai liudijimas apie gyvo, išpažįstamo kitų konfesijų tikėjimo prasmę iš savojo – katalikų – tikėjimo ir teologinio mąstymo perspektyvos. Skirtingos pašaukimo vizijos čia pristatomos ne kaip kėsinimasis į amžiną ir saugią tradiciją, bet kaip iššūkiai giliau suvokti savąjį tikėjimą ir visus krikščionis vienijančią viltį.