Knygoje “Gyvenimo juostos: Julija Jablonskytė-Petkevičienė”, skirtoje tapytojai Julijai Jablonskytei-Petkevičienei (1896–1987), atkuriami jos gyvenimo etapai, apžvelgiamas negausus kūrybos palikimas. Jį sudaro portretai, peizažai, natiurmortai, interjero fragmentai, vertimai ir laiškai.

Julijos Jablonskytės-Petkevičienės tapyba įsirašo į bendrąjį XX a. nacionalinės dailės kontekstą kaip meniniame gyvenime ne itin aktyviai dalyvavusių, bet vis dėlto apmąsčiusių savo kaip kūrėjos socialinę padėtį visuomenėje modelis. Jis pritampa prie nuoširdžios ir paprastos realistinės kūrybos, būdingos daugeliui tarpukario inteligenčių. Didžiausia menininkės kolekcijos dalis – portretai. Epistoliniame palikime atsispindi pačios tapytojos gyvenimo dalis, taip pat kartu istorinės, kultūrinės ir politinės laikmečio sąlygos.