Istorijos perrašinėjimai ir smaginimasis Lietuvos atsilikimu pdf, epub, mobi

Istorijos perrašinėjimai ir smaginimasis Lietuvos atsilikimu | Vladas Terleckas

Atsisiųsti knygą Istorijos perrašinėjimai ir smaginimasis Lietuvos atsilikimu pdf, epub, mobi

Leidėjas:
Vladas Terleckas

  • Išleidimo metai: 2007
  • Formatas: 15×21, minkšti viršeliai
  • Puslapių skaičius: 312
  • ISBN ar kodas: 9789955668732



  • Istorijos perrašinėjimai ir smaginimasis Lietuvos atsilikimu.pdf
    Istorijos perrašinėjimai ir smaginimasis Lietuvos atsilikimu.epub
    Istorijos perrašinėjimai ir smaginimasis Lietuvos atsilikimu.mobi


    Istorijos perrašinėjimai ir smaginimasis Lietuvos atsilikimu pdf, epub, mobi

    Atsisiųskite knygą Istorijos perrašinėjimai ir smaginimasis Lietuvos atsilikimu pdf, epub arba mobi formatu. Atsisiųskite tūkstančius elektroninių knygų epub, mobi, pdf formatu nemokamai ir be registracijos mūsų svetainėje. Mūsų svetainė yra nemokama dienoraštis, leidžiantis parsisiųsti nemokamų pdf knygų, epubų knygų, mobi knygų. Paprastai Istorijos perrašinėjimai ir smaginimasis Lietuvos atsilikimu knyga kainuoja 10,00 eurų. Čia galite nemokamai atsisiųsti nemokamą Istorijos perrašinėjimai ir smaginimasis Lietuvos atsilikimu pdf, mobi, epub formatu.

    Trumpas knygos Istorijos perrašinėjimai ir smaginimasis Lietuvos atsilikimu aprašymas

    Aprašymas

    “Tautos istorija turi būti kiekvieno piliečio lūpose, ir tuomet tauta bus nemirtinga.”

    Iš 1859 m. M. Akelaičio laiško J. Kraševskiui

    Šią knygą sudaro įvairiu laiku skelbti straipsniai, kuriuose daugiausia kritikuojami kai kurių Lietuvos istorikų sąmoningai tendencingi rašiniai apie mūsų praeitį. Pagal išankstines nuostatas jie praeityje teieško Lietuvos atsilikimo, negatyvių reiškinių. To neradę, nesibodi iškraipyti istoriniuose šaltiniuose esančių faktų, mokslininkų darbuose skelbtų išvadų. Neslepia savo siekimo sumenkinti ir nuneigti Z. Ivinskio, A. Šapokos darbus, jų paradigmas. Taip pat prisidengdami tariamu modernumu, nauju mąstymu stengiasi skaitytojus įtikinti, kad objektyvus praeities atskleidimas neįmanomas, t. y. bet kokie prasimanymai yra tiesa. Sisteminis tyrinėjimas pakeičiamas piktavališkomis deklaracijomis, diletantiškais postringavimais, tiesiog ekonominiais alogizmais.

    Sovietmečiu mūsų istorijos klastojimo etalonas buvo J. Žiugždos redaguota „Lietuvos TSR istorija”, kurioje įrodinėta amžina lietuvių ir rusų tautų draugystė, istoriniai įvykiai vertinti per klasinės kovos prizmę. Tačiau joje, skirtingai nuo kai kurių nūdienos istorikų, nesityčiojama iš Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, knygnešių, tautos ir t.t. Dabartiniams istorikams mūsų kunigaikščiai – neišmanėliai, šunsnukiai, knygnešiai – prekijai, Jonas Basanavičius – banditiškos sąmonės formuotojas, Lietuva – amžina atsilikėlė, lietuvis – barbaras, konservatyvus, vėluojančios sąmonės. Kitaip sakant, postuluojama ir propaguojama mūsų tautos nevisavertiškumo nuostata, protuose sėjama saviniekos bacila, plaunama istorinė atmintis, ribos tarp kolaboravimo, išdavystės ir susitaikymo, reabilituojamas A. Sniečkus su kompanija, jis lyginamas su Vytautu Didžiuoju. Minėtų ir kitų istorikų tekstuose tarp eilučių nesunkiai įskaitoma mintis: vardan gardaus šaukšto neverta kovoti dėl tautos laisvės. Šitaip tauta rengiama dvasinei kapituliacijai.

    Režisieriaus valia „naujai mąstantys” istorikai žiniasklaidos išpopuliarinti kaip paskutinis tiesos žodis. Jų oponentai užtildomi vožiant bolševikine paniekinimo kuoka. Kiti istorikai baimingai tyli, nes nenori sugadinti mokslinės karjeros. Mat istorikai „novatoriai” vadovauja istorijos mokslo institucijoms, disertacijų gynimo komitetams, redakcijoms. Tad klastojimo ir niekinimo nuodai plačiai sklinda, „novatorius” mėgdžioja rašeivos, dalis kultūros, meno žmonių. Tiesiog tapo madinga, geru tonu šaipytis iš tautos, protėvių, darbų ir vargų. Prieš mūsų protus, sielas naudojama tai paralyžiuojanti neutroninė bomba. Iškilusi didelė grėsmė Tautos ir Valstybės egzistencijai. Kaip krikščionis, mokslininkas ir Kovo 11 d. Akto signataras tylėti negalėjau.

    Turinys

    TURINYS

    Pratarmė / 7

    Dėl koncepcijos apie pagoniškosios Lietuvos atsilikimą įtikinamumo / 9

    Koks skystis mūsų induose / 45

    Dlugošiški anekdotai apie pagoniškos Lietuvos kariuomenę / 57

    Neleistina tylėti, kai kertamos tautos stiprybės šaknys! / 68

    Atsakymas nebarbarui D. Baronui / 76

    Neišgirstas akademiko perspėjimas dėl pasiligojusio Lietuvos istorijos mokslo / 78

    Išsisukinėjimai nuo esmės ir smaginimasis Lietuvos atsilikimu / 86

    Kaip svetimieji stūmė (1795-1918) Lietuvą į atsilikimą / 95

    Lietuvos turto naikinimas ir totalinis jo grobimas 1914-1919 m. / 103

    L. Truska gaivina sovietines klastotes / 112

    Mūsų istorijos sovietinių klastočių truskiškos variacijos / 126

    A. Sniečkaus šmėkla sutelkė platformininkus ir „savarankiškuosius” komunistus / 140

    Knyga, kviečianti didžiuotis okupacija ir Sniečkumi / 146

    Lietuvos istorija zauropodėno akimis, arba M. Ivaškevičius apie dinozauro „Lietuva” išnirimus / 162

    Atsargiai! Nardo paskvilių kūrėjas / 167

    Sovietinės ideologijos kupinas lietuviškas istorijos vadovėlis / 171

    Kokios Vilniaus miesto istorijos mokoma? / 178

    Pretenzingas leidinys apie universitetą / 183

    Nelauktai šilti lenkų karininko atsiliepimai apie 1938-1939 m. Lietuvą / 191

    A. Brazausko prisiminimų neprisiminimai / 203

    Nebūta savų pinigų istorija A. Brazausko prisiminimuose / 210

    Plačianamiai! Kam gegužės 1 d. (ne)buvo šventė? / 215

    Apie Lietuvos praeities niekinimą kaip reiškinį / 219

    Tautos rengimas dvasinei kapituliacijai / 228

    Apdovanodami savuosius, atsiklausime svetimųjų? / 241

    Kai istorikas patiki okupanto klasta / 251

    Ubagiška Lietuvos istorija ar E. Gudavičiaus istoriosofija? / 258

    Lietuvos padangėje suspindo nauja „mitų” griovimo „žvaigždė” / 271

    Klaidų gynimas per fas et nefas / 281

    Nesinuodykime A. Bumblausko „Senosios Lietuvos istorija 1900-1795″ / 292

    Leave a Reply