Šioje knygoje atskleidžiama, kaip ir kodėl kito Žalgirio mūšio vaizdinys Vidurio ir Rytų Europoje: kaip lenkiškoje tradicijoje jis turėjo padėti sureikšminti lenkų ir Jogailos vaidmenį, kaip lietuviai pergalę priskyrė Vytauto sumanumui ir drąsai, o sovietiniai ideologai siekė šį istorinį mūšį paversti amžinu broliškų sovietinių tautų draugystės įrodymu. Ir kodėl šis vėlyvųjų viduramžių mūšis turi keturis pavadinimus – Tanenberg, Grunwald, Žalgiris, Dubronaju.

Istorikai D. Mačiulis, R. Petrauskas, D. Staliūnas studijoje „Kas laimėjo Žalgirio mūšį?“ nagrinėja, kaip kito Žalgirio mūšio vertinimas lietuvių, o taip pat vokiečių, lenkų, baltarusių bei ukrainiečių visuomenėse, kokios istorinės koncepcijos, politinė konjunktūra ir kiti panašūs veiksniai darė įtaką šiam vertinimui.

Knygoje analizuojama ne tik mūšio interpretacijų kaita istoriniuose veikaluose bei publicistikoje ar propagandoje, bet ir grožiniuose kūriniuose, vaizduojamajame mene, taip pat šio simbolio sklaida kitose sferose.

Ši knyga skiriama Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms.