“Siogūnas. Pirma knyga”

Jamesas Clavellis (1924-1994), vienas žymiausių XX a. romanistų, gimė Britanijos Karališkojo laivyno karininko šeimoje. Antrojo Pasaulinio karo metu japonų buvo paimtas į nelaisvę Singapūre. Kelerius metus praleido garsiajame Čangi kalėjime. Savo kalinio patirtį aprašė pirmajame romane “Žiurkių karalius” (1962). Domėjimasis Azija, jos žmonėmis, religija, dorovės principais bei papročiais, atsispindėjo romanuose “Tai Panas” (1966), “Kilmingųjų namai” (1981), “Gai Džinas” (1993) ir žymiausiajame iš jų “Siogūnas” (1975).

1600-ieji Mūsų Viešpaties metai. Britanijos laivynas žūtbūt stengiasi iš Ispanijos bei Portugalijos atsikovoti šių monarchijų užimtas milžiniškas teritorijas Naujajame Pasaulyje, Afrikoje bei Azijoje. Kapitono Džono Blektorno laivas “Erazmas” po siaubingos audros išmetamas prie paslaptingosios viduramžių Japonijos krantų. Džonas ir laivo įgula iškart patenka į japonų nelaisvę; jų likimas – nežmoniškos kančios ir mirties nuosprendis. Tačiau Džonas Blektornas išsilavinęs ir išmintingas žmogus, jo galva pilna technologinių Vakarų civilizacijos paslapčių. Štai čia ir slypi vienintelė priežastis, dėl kurios galingasis daimyo, karo vadas, Toranaga, gali suteikti jam mažytę viltį išlikti gyvam…

“Siogūnas” – tai didinga, itin egzotiška, kruvina drobė, kurioje regime Šekspyro plunksnos vertas aistras, samurajų garbės kodeksą, charakiri ir sepuką, prozelitiškuosius jėzuitus, nuostabias geišas ir kurtizanes. “Siogūnui” neįmanoma atsispirti, jo neįmanoma užmiršti.”

THE TIMES

“Siogūnas. Antra knyga”

Gavęs šansą išgyventi viduramžių Japonijoje, Džoans Blektornas iš egocentriško “purvino barbaro” pamažu virsta asmenybe, kuri pajėgia suvokti nepaprastą, itin egzotišką japonų grožio, proto sampratą, neįtikėtiną moralinių, dorovinių bei filosofinių vertybių sistemą. Giliai jaudinanti ir viena gražiausių visoje beletristikoje yra Džono ir Mariko meilės istorija. Tiesa sakant, knyga turi tokią įtaigą, kad ir Džonas, ir Mariko, ir Toranaga ir kai kurie kiti personažai skaitytojo sąmonėje tampa labiau realūs, negu žmonės iš šio, “nepramanyto”, pasaulio.