Ryškaus politiko, esteto ir filosofo, tikrojo meno gurmano knyga – savotiška sielos projekcija, persmelkta nostalgijos praeičiai ir didingoms epochoms, meilės senamiesčiams ir meno kūriniams – skaitytojui atveria įspūdingą mažųjų istorinių Europos miestų kultūrinę panoramą. Čia siekiama pabrėžti „europinės kultūros faktą, jog kultūra skleidėsi galios ir tikėjimo tarpusavio įtampoje, bet niekada nei viena, nei kita tiesiogiai kultūros nekūrė ir neformavo. Giliausiuose Europos kultūros kloduose visada yra kažko, ko niekada nepaaiškins jokia teorija, ką kultūros filosofai laikė paslaptinga kultūros substancija ar net siela – tokie kultūros morfologijos teoretikai kaip Oswaldas Spengleris ir Egonas Friedellis netikėjo, jog kultūrai įmanoma taikyti pažangos ar racionalaus ir tikslingo vystymosi kriterijus“. Į šią chrestomatinio pobūdžio knygą, iliustruotą garsiausių menininkų kūriniais, pateko toli gražu ne visi minėtini miestai, nes ji daugiau „kelionių, pasaulio ir savęs ieškojimo istorija“, „estetinė autobiografija ir dalis labai realaus gyvenimo, užsimaskavusi kaip pasakojimas apie Europą“.