Rolanas Bartas (Roland Barthes, 1915-1980) – vienas žymiausių XX a. prancūzų mąstytojų, literatūros, kino ir fotografijos teoretikų, smalsi, aktyvi, kartais kontroversiška ir labai produktyvi asmenybė. Lietuvoje jis žinomas kaip griežtas semiologas ir vienas iš postruktūralizmo kūrėjų. Savu laiku didžu įtaką padarė pimoji lietuvių kalba pasirodžiusi jo knyga „Teksto malonumas”.
Tačiau ne taip gerai žinoma, kad Bartas buvo ir savitas rašytojas. Vienas tokio rašymo pavyzdžių -1977 metais išleista knyga „Meilės diskurso fragmentai”. Tai – ne meilės romanas, ne traktatai apie meilę, tačiau kiekvienas joje atpažins tą autoriaus sumaniai kalbos žaismėje pagautą mūsų visų patirtį.

Knygoje “Meilės diskurso fragmentai”, parašytoje 1977 metais, susiejami filosofiniai ir literatūros kūrinių tyrinėjimai. Joje analizuojami erotiniai jausmai išskiriant svarbius psichologinius ir estetinius meilės ryšių momentus. Tai gali būti ir telefono skambučio laukimas, ir švelnumo troškimas, ir iškylančios scenos, ir išgyvenimas dėl apkalbų, ir meilės vienatvė, ir noras nusižudyti…

Knygoje “Meilės diskurso fragmentai” pateikiama daug citatų ir aliuzijų į įvairių autorių kūrinius meilės tema. Ypatingas dėmesys skiriamas J. V. Gėtės epistoliniam romanui „Jaunojo Verterio kančios”.

Iš prancūzų kalbos vertė Jurgita Katkuvienė ir Greta Štikelytė