Šermuonėlių mantija pdf, epub, mobi

Šermuonėlių mantija | Rimvydas Stankevičius

Atsisiųsti knygą Šermuonėlių mantija pdf, epub, mobi

Leidėjas:
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

  • Išleidimo metai: 2017
  • Formatas: 14×23, minkšti viršeliai
  • Puslapių skaičius: 104
  • ISBN ar kodas: 9789986399377


  • Šermuonėlių mantija.pdf
    Šermuonėlių mantija.epub
    Šermuonėlių mantija.mobi


    Šermuonėlių mantija pdf, epub, mobi

    Atsisiųskite knygą Šermuonėlių mantija pdf, epub arba mobi formatu. Atsisiųskite tūkstančius elektroninių knygų epub, mobi, pdf formatu nemokamai ir be registracijos mūsų svetainėje. Mūsų svetainė yra nemokama dienoraštis, leidžiantis parsisiųsti nemokamų pdf knygų, epubų knygų, mobi knygų. Paprastai Šermuonėlių mantija knyga kainuoja 10,00 eurų. Čia galite nemokamai atsisiųsti nemokamą Šermuonėlių mantija pdf, mobi, epub formatu.

    Trumpas knygos Šermuonėlių mantija aprašymas

    Aprašymas

    “Jei vienu sakiniu reikėtų ištarti, apie ką ši knyga? Lyrinis herojus matuojasi karaliaus mantiją, o ta kandžiojasi? Arti. Gal net tai, kokia ši knyga, apibūdintum tuo pačiu sakiniu.
    Pirmas įspūdis: skaitant sąmonėje vis sušmėžuoja naivioji dailė (dažniau ten, kur verlibras) ar medinis barokas (dažniau ten, kur silabotonika). O tai ir gyvenime, ir kultūroje tau labai artima, sava. Juk ir mes, ambicingi poezijos šventovės meistrai bei pameistriai, trokštame tęsti pradėtą, kurti taip, kaip iš anapus moko mūsų renesanso didieji, o išeina – kaip mokame. Kaip matome, kaip jaučiame, kaip vaizduojamės. Tarsi nenumatydami. Tarsi nenujausdami. Tarsi iš tikrųjų. O gal ir netarsi.
    Ne, nežinai apie ką ši knyga, nenori žinoti. Žinai, kad joje yra labai stiprių eilėraščių. Todėl, jei tiki savimi, jei tiki poezija nors vieną nuošimtį to, ką tiki Rimvydas – nerk! Ir gal tave (gal ir tave) išgelbės norvegų žvejai.”

    Aidas Marčėnas

    PARYČIAIS

    Baugiai gražu būtent tai,
    Kas pasauliui seniai nebebūtina:

    Į vilnones skaras paryčiais susisupusios moterys,
    Šešėliuotomis lūpomis pučiančios į ugniakurą,
    Juodi debesys raudoname danguje,

    Be abejo – vėjas,

    Atpustantis visokių
    Tikrovei nepriklausančių fragmentų,
    Retų augalų, nė trumpam neprigyjančių,
    Nė akimirkai neprisiliečiančių
    Žemės…

    Jei užsimerki – sienojai,
    Per naktis kliedintys sausais
    Kinivarpų balsais, niekieno žingsniai ir

    Dar kartą – vėjas,

    Vogčiomis sklaidantis Dievo juodraščius,
    Slapčia išnešiojantis šlapių plunksnų, dar niekad
    Netartų žodžių kvapą…

    O kaip tik šiuo metu –
    Virpuliu bėga dūšelės
    Įmigusių medžių viršūnėmis –
    Virpa suvirpa oras prieš audrą,
    Žvakė lange,
    Voras ant veido…

    Štai – jau kaukia kaukai,
    Jau laka sidabrą vilkai
    Iš beužsitraukiančios
    Pilnaties eketės…

    Baugiai gražus man be jų,
    Be pusės savęs
    Išmokęs gyventi pasaulis.

    Seniai nebūtinas.

    Leave a Reply