Skausmas ir viltis pdf, epub, mobi

Skausmas ir viltis | Raimonda Taškūnaitė

Atsisiųsti knygą Skausmas ir viltis pdf, epub, mobi

Leidėjas:
Raimonda Taškūnaitė

  • Išleidimo metai: 2016
  • Formatas: 17×24, minkšti viršeliai
  • Puslapių skaičius: 27
  • ISBN ar kodas: SKAUSMAS-VILT


  • Skausmas ir viltis.pdf
    Skausmas ir viltis.epub
    Skausmas ir viltis.mobi


    Skausmas ir viltis pdf, epub, mobi

    Atsisiųskite knygą Skausmas ir viltis pdf, epub arba mobi formatu. Atsisiųskite tūkstančius elektroninių knygų epub, mobi, pdf formatu nemokamai ir be registracijos mūsų svetainėje. Mūsų svetainė yra nemokama dienoraštis, leidžiantis parsisiųsti nemokamų pdf knygų, epubų knygų, mobi knygų. Paprastai Skausmas ir viltis knyga kainuoja 10,00 eurų. Čia galite nemokamai atsisiųsti nemokamą Skausmas ir viltis pdf, mobi, epub formatu.

    Trumpas knygos Skausmas ir viltis aprašymas

    Aprašymas

    Vaikystėje ir ankstyvoje jaunystėje buvau laiminga, linksma ir žvali, bet kartą nelaimingo įvykio metu man buvo stipriai pažeistas stuburas kaklo srityje. Rankos, kojos ir kūnas tapo nevaldomi. Vėliau, nepasisekus skeleto tempimo procedūrai, negailestingas likimas atėmė net paskutinį galvos judesį, palikdamas tik liūdną akių žvilgsnį ir skausmingą kvėpavimą.
    Už ligoninės durų palikusi vaikščiojančių žmonių pasaulį, išgulėjusi palatoje be gryno oro, be saulės spindulių ištisus metus, savo atkaklumo ir tikėjimo dėka, pasisemdama vilties iš rūpestingų tėveliams, artimųjų bei tikinčiųjų žmonių, jų maldų, mažais žingsneliais sugrįžau į gyvenimą.
    Šiandien kalbu be ašarų. Jos jau nebūtinos – reikalingas ryžtas, kantrybė, viltis, didelė valia ir pasitikėjimas savo jėgomis.
    Po traumos buvau gydoma, prižiūrima, bet niekas netikėjo, kad išgyvensiu. Ilgai negalėjau pajudėti, pati pavalgyti. Net kalbant skaudėjo visą kūną, akis užliedavo ašaros, skaudėjo net nuo triukšmo.
    Pirmąsias dvi savaites praleidau reanimacijoje tarp mirštančiųjų, svajojau apie vietą palatoje prie lango, kad matyčiau dangų, medį, paukščius. Ilgai laukiau tos dienos. Kai perkėlė į palatą, buvo dar sunkiau. Pasijutau silpniausia. Per metus buvo išleista daugiau kaip 40 likimo draugų, o aš vis gulėjau. Net verkti negalėjau, nes nuo kūkčiojimo stiprėjo stuburo skausmai.
    Man buvo tik 19 metų ir skausmą reikėjo kažkam išlieti. Pasirinkau klevą, augantį už palatos langų, į jo lapus sudėjau visas mintis, jaunystės svajones ir ašaras. Klevą lygindavau su savo gyvenimu – kiek klevas turi žalių lapelių, tiek aš sunkių dienų ir naktų. Naktimis mintyse eiliuodavau, nes kūryba buvo mano širdyje ir prieš nelaimę. Gaila, ryte mažai ką prisimindavau. Pati užrašyti nepajėgiau, nes nevaldžiau rankų. Bet koks buvo džiaugsmas, kai sykį sukrutėjo mažylis, o vėliau ir kiti rankos pirštai.
    Labai ilgėjausi namų, savo siamo kačiuko. Atrodė, visi mane pamiršo, tapau niekam nereikalinga, tačiau visą laiką širdyje gyveno viltis, kad kada nors pasibaigs visos kančios ir gyvenimas prašviesės. Juk kai labai tiki ir lauki, gyvenimas keičiasi…
    Ilgai laukta diena atėjo. Man buvo atlikta kaklo operacija ir, ačiū Dievui, sėkmingai. Nors kojos nejudėjo, buvo daug džiaugsmo, kad atgijo rankos.
    Po metų sugrįžau j namus, po pusantrų pradėjau keliauti po reabilitacines įstaigas. Aktyviai sportuodama sustiprėjau. Po dvejų metų pertraukos ortezo pagalba vėl ėmiau žengti pirmuosius žingsnius.
    Dabar man gražūs visi metų laikai, mielos visos spalvos. Nesvarbu, kas už lango – lietus ar sniegas, džiaugiuosi išaušusia kiekviena diena, nauju judesiu. Mėgstu poeziją, kūrybą. Gamtoje praleistos dienos – pačios laimingiausios. Džiaugiuosi, kad taisosi sveikata, laiką planuoju taip, kad kuo daugiau būčiau užsiėmusi.
    Per savo negalios metus užsigrūdinau, tapau savarankiška ir nepraradau vilties, nes kasryt, stovėdama vertikaliai, žengiu žingsnelius. Labai noriu, kad džiaugtųsi mano geroji mama. Savo gyvenimo istoriją pasakoju todėl, kad kenčiantys žmonės neprarastų vilties ir tikėjimo.”

    Raimonda Taškūnaitė

    Leave a Reply